2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Happy New Year!

 Labas rytas! Kaip visą laik, atsikėlusi įsijungiau kompiuterį, pasitikrinau feisbuką, pažiūrėjau kas gero... Na, pagalvojau, kad vis dėl to laikas keltis, be to, išlindo pats nemėgstamiausias įspėjimas, kuris reiškė "EIK IEŠKOTI PAKROVĖJO". Taigi, išjungiau kompą, pasiražiau. Nuėjau prie lango. Tiesą pasakius, dar gulėdama lovoje įsivaizdavau, kaip su mama, broliu ir drauge einame per sniegą žiūrėti fejerverkų ir deginti šaltųjų ugnelių. Bet tada atsiminiau, kad sniego tai nėra, ir nebus kur vėliau tų ugnelių nugesinti :(. Bet įjungiau optimistišką mąstymą - juk svarbiausia ne sniegas, o nuotaika. Taigi, atsikėliau, priėjau prie lango, atidengiau vieną roletą, jau ruošiausi dengti ir kitą, bet staiga pamačiau, kad lauke visur balta, sninga. Pradėjau spiegt iš laimės, ir girdžiu brolį iš apačios: "Jau sniegą pamatė". Tiesiog nuostabu! Taip gražu visur. Ir dabar vis pažvelgiu pro langą ir nusišypsau :).
 Tai ką, rytas prasidėjo puikiai, dabar laukia darbelių, vis gi pasiruošimas sutikti naujuosius. O vakare tai bus! Party up in here! Tai ką, laimingu, turtingų, gražių Naujųjų metų visiems! Tikiuosi, kad ateinančiais metais išsipildys visos jūsų svajonės, galbūt suprasite, ko iš tiesų norite, ir kas jūs esate, ir kas turite būti. Taigi, visaip sėkmingų Naujųjų metų!

2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

Kai liūdna, žiūrėk pro langą ir verk.
Kai leidžiasi saulė, atidaryk langą, susisupk į antklodę, atsisėsk ant palangės, prisimink vasarą ir stėbėk raudoną dangų.
Kai būni laimingas, spiek ir šypsokis.
Kai eidamas gatve prisimeni ką nors gražaus ir pradedi šypsotis - nenustok to daręs, kol atsibos.
Kai bėgi laukais, sodais, rėk, daryk ką nori, dainuok, verk.
Kai ko nors pasiilgsti - užsimerk ir prisimink gražiausias akimirkas su juo.
Kai ant tavęs rėkia, nusišypsok ir atsakyk maloniai.
Kai nesupranti, dėl ko bėga ašaros, nesigilink, leisk joms bėgti.
Negadink tobulų akimirkų - per jas būk savimi, nes tik dėl to jos ir atsitinka...

Būk žmogus.